Vilniaus dokumentinių filmų festivalis keliasi į Kauną ir Ukmergę

Su vis ryškėjančiomis rudens spalvomis Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis (VDFF) atkeliauja į kitus miestus – Kauną ir Ukmergę. Šiemet organizatoriai pasirinkę festivalio šūkį – „Išliko, išlieka, išlaiko, iš laiko“ kviečia apmąstyti amžinąsias temas – šeimą, žmogaus saviraiškos galimybes ir tuo pat metu pažvelgti į ateitį. Kaune įsikūrusiame „Romuvos“ kino centre festivalis viešės spalio 2-4 d., o Ukmergės kultūros centre – spalio 5-7 d.

Ir Kauno, ir Ukmergės gyventojus pasieks ryškiausi filmai iš pagrindinės festivalio programos, lietuviška premjera ir filmas iš specialiosios programos „Ingmaro Bergmano dokumentai“.

Festivalį Kaune (spalio 2 d.) atvers visuomenės ateitį bei pakitusius socialinius santykius iliustruojantis filmas „Pasaulis priklauso man“, kuriame režisierė iš Izraelio Ann Oren, norėdama geriau suvokti Japonijoje ypač paplitusį popkultūros judėjimą Cosplay, pati mėgina įsikūnyti į pačių gerbėjų sukurtą personažą – žydraplaukę Hatsune Miku. Vieni iš pagrindinių filmo klausimų – kodėl žmonėms nebepakanka vieniems kitų draugijos, kodėl kuriami virtualūs mylimieji, puoselėjami iliuziniai santykiai. Filmą į Kauną atvyks pristatyti režisierė Ann Oren. „Pasaulis priklauso man“ taip pat bus parodytas Ukmergėje spalio 6 d.

Serbų dokumentininko Mladeno Kovačevičiaus filmas „4 metai per 10 minučių“ (spalio 3 d. Kaune, spalio 5 d. Ukmergėje) įsirėš atmintin ne tik kalnų peizažais. Tai filmas-dienoraštis, kuriame užfiksuota pirmojo serbo, kopiančio į Everestą kelionė. Joje matomi žmogaus išgyvenimai, juntama kiekvieno žingsnio kaina, beprotiška valia bei absoliutus vienišumas.

Miestuose taip pat bus parodytas Švedijos žurnalistės ir režisierės Marie Nyreröd sukurtas intymus garsiojo švedų režisieriaus Ingmaro Bergmano portretas „Bergmano sala“ (spalio 4 d. Kaune, spalio 6 d. Ukmergėje). Saloje nufilmuotuose interviu I. Bergmanas prisimena vaikystę, filmavimų vietas ir detales, svarsto apie mirtį, baimę ir kūrybą, nupasakoja savo dienotvarkę – pusryčiai, pasivaikščiojimas, rašymas, filmų peržiūros nuosavame kino teatre.

Festivalio rengėjai į Kauną taip pat atveža neeilinio kanadiečių pianisto ir prodiuserio Chilly Gonzaleso portretą „Užsičiaupk ir grok pianinu“ (spalio 3 d.). Kanadietis – Gineso rekordininkas. Jo koncertas tęsėsi 27 valandas. Ir tai tik vienas pavyzdys, ne tik apie ištvermę, bet ir nesenkančią, kitus įkvepiančią žmogaus kūrybinę energiją. O štai spalio 4 d. žiūrovai išvys ukrainiečio režisieriaus Vadimo Ilkovo filmą „Tėtė – mamos brolis“. Tai pasakojimas apie jauną žmogų, bohemišką menininką ir dainininką, kuris vienintelis gali pasirūpinti savo sesers, sergančios psichine liga, dukterimi ir daro tai labai jautriai ir kantriai.

Tuo metu Ukmergę pasieks režisierių Zosios Rodkevič ir Jevgenijos Ostaninos filmas „Baltoji mama“ (spalio 7 d.), istorija apie motiną, kuri turėdama penkis vaikus nusprendžia įsivaikinti dar ir šeštą – turintį psichikos sutrikimų. Tą pačią dieną bus parodytas ir slovėnų režisieriaus Matjažo Ivanišino ironiškas ir saviironiškas antropologinis žvilgsnis į vyrų pasaulį – „Vyrų žaidimai“. Filme dokumentuojami žaidimai turi ilgametes tradicijas, o kai kurie iš jų jau šimtmečius egzistuoja greta atsakingo suaugusių vyrų gyvenimo. 

Ukmergiškiai bus kviečiami ir į lietuvišką premjerą – Agnės Marcinkevičiūtės filmą „Iš kur tas švytėjimas“ (spalio 5 d.), atversiantį asmeninį tapytojos Nomedos Saukienės pasaulį. Filme matome, kaip N. Saukienė tapo paveikslus, rūpinasi vaikais ir anūkais, su vyru renka obuolius sode, su mama diskutuoja apie tikėjimą, bendrauja su kaimynais, rengiasi parodai.

Tarptautinis Vilniaus dokumentinių filmų festivalis Kaune – spalio 2-4 d., Ukmergėje – spalio 5-7 d.