VIDEOGRAMOS. Tarptautinis Kauno kino festivalis: Mėsa! Mėsa! Gardi mėsa! — Mariannos Simnett filmų programa

Festivalis
Originalus pavadinimas

Flesh! Flesh! Delicious flesh! The films of Marianna Simnett

Trukmė
74
Cenzas
N-13
Originalo kalba

anglų k.

Subtitrai

lietuvių k.

Režisierius
Marianna Simnett
Apie režisierių

Marianna Simnett gyvena ir dirba Berlyne. Jos tarpdisciplininė praktika apima videomeną, instaliaciją, performansus, skulptūrą ir piešimą. Simnett naudoja išraiškingas ir kūniškas priemones tyrinėdama kūną kaip transformacijos vietą. Dirbdama su gyvūnais, vaikais, organais ir dažnai vaidindama pati, Simnett savo darbuose įvaizdina naujus radikalius pasaulius, pilnus nesuvaldytų minčių, keistų istorijų ir troškimų.

Simnett darbai rodyti didžiausiuose tarptautiniuose muziejuose. Naujausios jos parodos surengtos Kunsthalle Zürich (2019), Franso Halso muziejuje Harleme (2019), Modernaus meno institute Brisbane (2019), Naujajame muziejuje Niujorke (2018) ir Modernaus meno muziejuje Frankfurte (2018). Ji laimėjo Paulo Hamlyno apdovanojimą 2020 m., taip pat Jerwood /FVU apdovanojimą 2015 m. ir buvo nominuota Derecko Jarmano apdovanojimui 2017 m. 

EN

Marianna Simnett lives and works in Berlin. Her interdisciplinary practice includes video, installation, performance, sculpture and drawing. Simnett uses vivid and visceral means to explore the body as a site of transformation. Working with animals, children, organs and often performing herself, Simnett imagines radical new worlds filled with untamed thoughts, strange tales and desires.

Simnett has shown in major museums internationally. Recent solo exhibitions include those at Kunsthalle Zürich (2019), Frans Hals Museum, Haarlem (2019), Institute of Modern Art, Brisbane (2019), the New Museum, New York (2018) and Museum für Moderne Kunst, Frankfurt (2018). She is a joint winner of the Paul Hamlyn Award 2020, and she won the Jerwood /FVU Award in 2015 and was shortlisted for the Jarman Award in 2017.

1. Kaukių, dengiančių nosį ir burną dėvėjimas yra privalomas kino salėje ir kitose kino teatro patalpose.
2. Į kino seansus iki rugsėjo 30 d. bilietų prekyba vyksta TIK INTERNETU puslapyje www.kcromuva.lt. Kino teatro fizinė kasa iki rugsėjo 30 d. NEDIRBS.
3. Prašome atvykus dezinfekuoti rankas bei laikytis saugių 1 metro atstumų tarp žmonių visose kino teatro patalpose.
4. Jeigu po apsilankymo Kauno kino centre „Romuva“ sužinojote, kad sergate virusu, labai prašome mus informuoti, kad galėtume imtis priemonių, skirtų užkirsti kelią viruso plitimui.

 

TARPTAUTINIS KAUNO KINO FESTIVALIS. VIDEOGRAMOS.

Mėsa! Mėsa! Gardi mėsa! — Mariannos Simnett filmų programa

Mariannos Simnett filmai yra įrankiai, kuriais atidengiamos užslėptos šio pasaulio prievartos struktūros. Šuoliuodama tarp skirtingų žanrų nuo cinéma-vérité iki kūno siaubo filmų ir Vestendo miuziklų, ji žaidžia savo žaidimus su mirtinu rimtumu ir piktdžiugišku humoru.

Ekscentriškam Simnett pasakojimų stiliui būdingi intensyvūs, meistriškai sukonstruoti vaizdiniai ir rezonuojantys garso takeliai. Videogramų kontekste šie filmai testuoja mūsų suvokimą apie liguistumą, išmėgina konvencijas ir atlieka opresyvių socialinių normų skrodimą. 

 

Paukščio žaidimas, 20’, 2019  

„Kas yra varnos?

Varnos yra žmonės, padarę blogų dalykų.“

Naujausiame Simnett filme Paukščio žaidimas nutolstama nuo jos ankstesnio domėjimosi medicinos sritimi, dėmesį perkeliant į mitologiją. Piktadarė varna įtraukia nekaltus vaikus į įmantrų žaidimą, kuris baigiasi jų mirtimi. Nufilmuotas 16 mm formatu prabangioje Waddesono dvaro aplinkoje, filmas gimė iš tyrinėjimų apie bemiegę paukščių migracijos elgseną ir kapitalizmo troškimą panaikinti žmonių poreikį miegoti.

Kraujas, 23’, 2015

Filme Kraujas atkuriama nosies operacija, kuri buvo atlikta Freudo pacientei Emmai Eckstein. Freudo kolega otorinolaringologas Wilhelm Fliess tikėjo, kad nosis glaudžiai susijusi su genitalijomis ir kad ją operuojant galima išgydyti moteris nuo menstruacijų skausmų, masturbacijos ir isterijos.

Simnett pasakojime jaunoji veikėja Izabelė pooperaciniame kliedesyje patenka į siurrealistinę būseną. Ji susitinka su savo išoperuotais nosies kaulais ir su Lali, prisiekusia skaistuole iš Šiaurės Albanijos, atsisakiusia savo biologinės tapatybės ir nuo ankstyvo amžiaus pasirinkusia gyventi kaip vyras. Izabelė yra lytinio brendimo apogėjuje ir šioje haliucinacinėje istorijoje apie tapimą suaugusiąja turi susidurti su tuo, ką reiškia būti moterimi.

Mėlynos rožės, 16’, 2015

Mėlynomis rožėmis vadinamos varikozinės venos, tad filme Simnett pratęsia domėjimąsi kūnu, bet šįkart ji pati vaidina paranojišką pacientę. Keliaujant tarp operacinės, tarakonų laboratorijos ir mėlyno pasaulio, reprezentuojančio jos kojos kelio vidų, filme dokumentinė technika sujungiama su haliucinaciniais posūkiais filmo dekoracijose ir charakteryje, taip sutrikdant mūsų gebėjimą atskirti, kas yra tikra, o kas – įsivaizduojama.

Adata ir gerklos, 15’, 2016

Filme Adata ir gerklos dokumentuojama, kaip pačiai Simnett atliekama invazinė procedūra – suleidžiama Botokso injekcija siekiant pažeminti jos balso tembrą. Simnett užgrobia vyrams skirtą korekcinę procedūrą ir tokiu būdu konfrontuoja su sisteminiais bei agresyviais būdais, įtvirtinančiais lyčių stereotipus.

EN

Flesh! Flesh! Delicious flesh! The films of Marianna Simnett
Marianna Simnett’s films are tools to expose the hidden violent structures of the world. Skipping between different genres, from cinéma-vérité, to body horror, to West End musical, her games are played out in deadpan seriousness and gleeful humour.

Intensely crafted imagery and resonating soundtracks are signatures of Simnett’s eccentric storytelling. In the context of Videograms these films test our understanding of sickness, probe conventions and dissect oppressive social norms.

 

The Bird Game, 20’, 2019.

‘What is a Crow anyway?

Crows are people that did bad things.’

The Bird Game is Simnett’s most recent film and departs from her previous focus on the medical realm, shifting attention to the mythological. A wicked trickster crow snares innocent children in an elaborate game and leads them to their deaths. Shot on 16mm film in the opulent grounds of Waddesdon Manor, this film was born out of research into birds’ sleepless migratory behaviour and capitalism’s desire to eliminate the human need for sleep.

Blood, 23’, 2015.

Blood restages a botched nose operation, originally performed on Freud’s patient, Emma Eckstein. Wilhelm Fliess, an otolaryngologist and collaborator of Freud, believed that the nose was inextricably linked to the genitals, and could be operated on to cure women of menstrual cramps, masturbation, and hysteria.

ett’s retelling, postoperative delirium puts the young heroine Isabel into a surrealist state. She meets her missing nose bones and Lali, a ‘sworn virgin’ from the north of Albania, who has renounced her biological identity and elected, from an early age, to live life as a man. Isabel is on the cusp of puberty and has to come to terms with what womanhood means in this trippy coming-of-age tale.

Blue Roses, 16’, 2015.

Blue Roses, an alias for varicose veins, continues Simnett’s exploration of the body but this time casts herself as a paranoid patient. Moving between an operating theatre, a cockroach laboratory and a blue netherworld representing the interior of a knee, it blends documentary techniques with hallucinatory shifts in setting and character that disrupt our ability to distinguish what is real from what is imagined.

The Needle and the Larynx, 15’, 2016

The Needle and the Larynx documents Simnett undergoing a real, invasive procedure, a Botox injection to lower the pitch of her voice. Simnett hijacks a corrective procedure reserved for men and in doing so confronts the systemic ways in which gender stereotypes are violently upheld.