VIDEOGRAMOS. Tarptautinis Kauno kino festivalis: Filmų programa Sveikatos apsaugos sistemos

Festivalis
Originalus pavadinimas

Film programme Healthcare Systems

Trukmė
90
Originalo kalba

anglų k.

Subtitrai

lietuvių k.

1. Kaukių, dengiančių nosį ir burną dėvėjimas yra privalomas kino salėje ir kitose kino teatro patalpose.
2. Į kino seansus iki rugsėjo 30 d. bilietų prekyba vyksta TIK INTERNETU puslapyje www.kcromuva.lt. Kino teatro fizinė kasa iki rugsėjo 30 d. NEDIRBS.
3. Prašome atvykus dezinfekuoti rankas bei laikytis saugių 1 metro atstumų tarp žmonių visose kino teatro patalpose.
4. Jeigu po apsilankymo Kauno kino centre „Romuva“ sužinojote, kad sergate virusu, labai prašome mus informuoti, kad galėtume imtis priemonių, skirtų užkirsti kelią viruso plitimui.

 

TARPTAUTINIS KAUNO KINO FESTIVALIS. VIDEOGRAMOS.

Filmų programa Sveikatos apsaugos sistemos

Ši programa nagrinėja kūno ir sveikatos apsaugos sistemų santykį. Kokia yra komunikacijos įtaka „sveikatinimo“ procese ir sveikatos apsaugos kontekste? Kada reikia racionalizuoti su kūnu susijusius sprendimus? Taip pat iliustruojamas galios pasiskirstymas tarp paciento ir gydytojo vaidmenų konvencinės ir alternatyvios medicinos kontekstuose. Šie kūno ir rūpybos santykiai laviruoja tarp mokslo ir magijos, vilties ir specifinių žodynų, empatijos ir turimų išteklių.

Leah Clements darbo pavadinimas Nesekti žemyn kilęs iš interviu tarp dviejų psichiatrų R. D. Laingo ir Antony Clare'o, kurie kalbasi apie santykius su pacientais, patiriančiais stiprų nerimą, ir kaip gydytojai turi išlaikyti ribą tarp pagalbos suteikimo ir atstumo palaikymo. Šis kūrinys tyrinėja ne tik komunikacijos, bet ir rūpesčio bei kompromisų formas. Rebecca Lennon vaizdo darbe Žodžiai yra kampuotas aštrus nuomininkas žaismingai pasitelkia vizualinę ir verbalinę kalbą nagrinėdana kūno ir sutrikimo naratyvus. Eitano Efrato ir Danielio Manno filmas Stebuklingas kalnas pasakoja apie kalną ir netradicinės medicinos formas gamtos išteklių naudojimo kontekste, taip pat poveikį, kuris gali būt tiek teigiamas, tiek neigiamas.

Kuratorė Milda Januševičiūtė

 

Rebecca Lennon
Žodžiai yra kampuotas aštrus nuomininkas
, 4’, 2018

Rebecca Lennon sluoksniuoja vaizdus, ​​kalbą, tekstą ir garsą kontempliuodama savasties, kalbos, netvarkos ir choreografijos keliamus klausimus. Susiuvant filmuotą dienoraštinę medžiagą, gestus ir kūno kalbą, dūzgesius ir verbalinius tikus, asociacijas ir kartojamas, spirale judančias frazes, šiuose kūriniuose atmetamas linijiškumas, ir tyrinėjami fragmentiški, ritmiški, ratu besisukantys ir kūno naratyvai. Kūrinyje Žodžiai yra aštrus kampuotas nuomininkas vaizdams, garsams ir žodžiams skiriamas tolygus dėmesys. Šios medžiagos derinamos, perdirbamos ir kartojamos; prasmė ir konotacija slysta ir netenka stabilumo. Menininkė sukuria situaciją, kurioje vaizdinė ir verbalinė kalbos gali pradėti žaisti tarpusavyje.

Londone gyvenanti menininkė R. Lennon dirba su įvairiomis medijomis, įskaitant vaizdo įrašus, tekstą, performansą, garsą ir muziką. Jas pasitelkdama menininkė žaidžia su nelinijiškomis balso, atminties ir kalbėtojo kūno formomis bei ritmais. Ji dalyvauja tarptautinėse parodose, šiuolaikinio meno ir eksperimentinės muzikos platformose, pasirodo radijo eteryje ir neseniai debiutavo leidyboje.

Leah Clements
Nesekti žemyn
, 18’, 2019

Filme Nesekti žemyn tyrinėjamos empatijos ribos ir momentas, kai žmogus turi rinktis savo gerovę, kad ir toliau galėtų rūpintis kitu. Filme ieškoma ribinio taško, kuriame reikia sustoti, kad nenusektum kito žmogaus ,,anapus“ ar ,,žemyn“ į tamsą ir emocinį nerimą. Čia sugretinamos trijų žmonių, dirbančių globos ir priežiūros srityje, patirtys: miego neurologo, psichoterapeuto ir giliavandenio naro-gelbėtojo.

Leah Clements yra Londone įsikūrusi menininkė, kurios praktika apima filmus, performansus, rašymą, instaliacijas ir kitas medijas. Jos darbuose tyrinėjami ryšiai tarp psichologinės, emocinės ir fizinės sferų, dažnai per asmenines neįprastų ar sunkiai išreiškiamų išgyvenimų patirtis. Jos kūryba kritiniais ir praktiniais būdais sutelkia dėmesį į ligą, luošumą ar negalią mene. 

Daniel Mann, Eitan Efrat
Stebuklingas kalnas
, 68’, 2020

Kai peizažai tradiciškai suprantami kaip dvimatės reprezentacijos ir kaip fonai didžiosioms antropogeninėms istorijoms, Stebuklingas kalnas yra įsikūręs ant teritoriją sudarančio materialaus pagrindo ir ant kartais nematomų bei neaptinkamų gyvybingų energijų, kurios aktyviai dalyvauja istorijos kūrimo ir naikinimo procese. Po žeme, kur vyrauja tamsa, kūnas tampa jutikliu, sugeriančiu aplinką tiesiai į kraują ir plaučius. Atrodo, kad įprasta penkių atskirų pojūčių klasifikacija, nors ir intuityviai patraukli tuo, kad yra susijusi su atskirais kūno organais ir vietomis, pogrindyje eina užmaršties link. Nė vienas pojūtis neveikia nepriklausomai nuo kitų – kūnas tampa organine ir neurologine raumenų ir kaulų visuma. Filme Stebuklingas kalnas klausiama, ar galime įsivaizduoti kraštovaizdį, kuris tiesiogiai veikia kūną – jį gydo arba žudo.

Eitanas Efratas gyvena ir dirba Briuselyje. Savo praktikoje orientuojasi į performatyvius judančio vaizdo aspektus, judančių ir nejudančių vaizdų erdvinius ir trukmės potencialus ir materialiuosius vaizdų gamybos paviršius.

Danielis Mannas yra Londone gyvenantis kino kūrėjas ir autorius. Jo darbuose tiriama vaizdų gamyba ir platinimas kolonijinio smurto ir aplinkos degradacijos kontekste.

 

Film programme Healthcare Systems

This programme explores the relationship between body and healthcare systems.

What is the impact of communication on the ‘healthifying’ process and in the context of health care? When do body-related decisions need to be rationalised? The programme illuminates how power plays out between the roles of patient and physician in the contexts of both conventional and alternative medicine. These relationships of body and care maneuver between science and magic, hope and specific terminologies and languages, empathy and available resources.

Leah Clements work title, To Not Follow Under, comes from an interview between two psychiatrists, R. D. Laing and Antony Clare, who talk about relationships with patients in distress and how doctors need to keep the line between providing help and maintaining distance. This work explores not only forms of communication but also forms of worry and compromise. Rebecca Lennon’s video work, Words Are Angular Sharp Tenant, playfully uses visual and verbal language to examine narratives of body and disorder. Eitan Efrat and Daniel Mann’s film, The Magic Mountain, talks about the mountain and forms of unconventional medicine in the context of natural resource use and how the impact of such medicine can be both positive and negative.

Curated by Milda Januševičiūtė

 

Rebecca Lennon

Words Are Angular Sharp Tenant, 4’, 2018

Rebecca Lennon layers images, speech, text and sound to meditate on questions of selfhood, language, disorder and choreography. Sewing together diaristic footage, with gestures and body language, hums and verbal tics, associations and repeated, spiraling phrases, these works reject linearity to explore instead fragmentary, rhythmical, circular and bodily narratives. In Words Are Angular Sharp Tenant images, sounds and words are treated with equal attention. These materials are combined, reworked and repeated; meaning and connotation slip and destabilise. The artist creates a situation in which languages (visual and verbal) can be set into play with one another.

An artist based in London, Rebecca Lennon works across media including video, text, performance, sound and music to think about and play with the non-linear shapes and rhythms of the voice, memory and the speaking body. She has exhibited internationally, across contemporary art and experimental music platforms, radio and, recently, publishing.

Leah Clements

To Not Follow Under, 18’, 2019

To Not Follow Under considers the limits of empathy and the point at which a person has to prioritise their own wellbeing in order to continue to care for someone. Through the voices of three people in positions of care or supervision (a sleep neurologist; a psychotherapist; and a deep sea rescue diver), the film explores where the cut-off point might be before someone may be pushed ‘over the edge’ or ‘under’ into physical or emotional distress and darkness.

Leah Clements is an artist based in London whose practice spans film, performance, writing, installation and other media. Her work is concerned with the relationship between the psychological, emotional and physical, often through personal accounts of unusual experiences that are difficult to articulate. Her work also focuses on sickness/cripness/disability in art, in both critical and practical ways.

Daniel Mann and Eitan Efrat

The Magic Mountain, 68’, 2020

If landscapes are traditionally understood as two-dimensional representations and as backdrops for grand anthropogenic histories, The Magic Mountain dwells on the material substrate that makes up the territory and on the sometimes invisible and undetectable vibrant energies that actively participate in the doing and undoing of history. Underground, where darkness prevails, the body becomes a sensor that absorbs the environment directly into the blood and lungs. Underground, the conventional classification of five discrete senses, while intuitively appealing in that they relate to distinct organs and locations in the body, seems to be heading towards oblivion. No one sense operates independently of the others; instead, the body becomes a muscular-skeletal, organic and neurological whole. The Magic Mountain questions whether we can imagine a landscape that operates directly on the body by either healing or killing.

Eitan Efrat lives and works in Brussels. Efrat’s practice focuses on the performative aspects of the moving image; the spatial and durational potentialities of reading moving and still images and the material surfaces of image production.

Daniel Mann is a London-based filmmaker and writer. His work explores the production and distribution of images in the context of colonial violence and environmental degradation.