VIDEOGRAMOS. Tarptautinis Kauno kino festivalis: Filmų programa Purvas ir duomenys. Materija kaip istorinis kūnas

Festivalis
Originalus pavadinimas

Data and Dirt. Matter as a Historical Body

Trukmė
85
Originalo kalba

anglų, portugalų, japonų, persų k.

Subtitrai

lietuvių ir anglų k.

Režisierius
Filipa César, Shirin Sabahi

1. Kaukių, dengiančių nosį ir burną dėvėjimas yra privalomas kino salėje ir kitose kino teatro patalpose.
2. Į kino seansus iki rugsėjo 30 d. bilietų prekyba vyksta TIK INTERNETU puslapyje www.kcromuva.lt. Kino teatro fizinė kasa iki rugsėjo 30 d. NEDIRBS.
3. Prašome atvykus dezinfekuoti rankas bei laikytis saugių 1 metro atstumų tarp žmonių visose kino teatro patalpose.
4. Jeigu po apsilankymo Kauno kino centre „Romuva“ sužinojote, kad sergate virusu, labai prašome mus informuoti, kad galėtume imtis priemonių, skirtų užkirsti kelią viruso plitimui.

 

TARPTAUTINIS KAUNO KINO FESTIVALIS. VIDEOGRAMOS.

Filmų programa Purvas ir duomenys. Materija kaip istorinis kūnas

Dvi filmų programos, inspiruotos medijų tyrėjos ir antropologės Shannon Mattern darbo Dirt and Data. Code and Clay (Purvas ir duomenys. Kodas ir molis), kviečia pažvelgti į medžiagas ir gamtines sistemas kaip politinės, istorinės ir socialinės informacijos nešėjas ar komunikacijos priemones.

Materijos kaip istorinio kūno programą sudaro menininkių Filipos César ir Shirin Sabahi filmai. Nors iš kardinaliai skirtingų kontekstų, jie kalba apie medžiagiškumą ir laiko dimensiją. Užminuotame dirvožemyje F. César skaito ir cituoja Gvinėjos agronomą, išsilaisvinimo kovotoją Amílcarą Cabralą: dirvožemis – tai ir istorinis kūnas. Sh. Sabahi filmai Pasiskolintas peizažas bei Pilna burna sukasi aplink japonų menininko Noriyuki Haraguchi darbą Materija ir protas (angl. Matter and Mind) ir jo atsiradimo bei egzistavimo istoriją Teherano šiuolaikinio meno muziejuje. Nafta, menininko darbuose naudojama kaip meninė medžiaga – nekintantis, veidrodiškas, nejudantis paviršius. Inicijuodama rūpestingą darbo restauravimą, menininkė išjudina šią išorės ir vidujumo skirtį ir atveria darbo istorišką gylį. Filmuose menininkės savo intervencijų, klausimų kėlimo, gestų inicijavimo praktikomis tarsi rūpinasi medžiagų istorija ir taip atidengia po paviršiumi glūdinčius politinius, institucinius ir asmeninius sluoksnius.

Kuratorė Viktorija Šiaulytė

 

Filipa César

Užminuotas dirvožemis, 34’, 2012–2014

Esė filmas Užminuotas dirvožemis sugrįžta prie Gvinėjos agronomo Amílcaro Cabralo darbų: nuo dirvožemio erozijos tyrimų Portugalijos Alentežo regione 1950-aisiais iki jo kaip vieno iš lyderių veiklos Afrikos išsivadavimo judėjime. Į šią seką įsipina Kanados įmonei priklausančios eksperimentinės aukso kasyklos dokumentacija tame pačiame Portugalijos regione, kurį kadaise tyrinėjo A. Cabralas. Esė tiria vaizdų erdvę, paviršius ir tekstūras, o praeities ir dabarties dirvožemio specifikacija jame suvokiamos kaip saugykla, kurioje slypi atmintis, pėdsakai, išnaudojimas, krizė, arsenalas, lobis ir palimpsestas.

Filipa César (g. 1975, Portugalijoje) yra menininkė ir režisierė, besidominti politine judančio vaizdo potekste, todėl jos darbuose išsitrina ribos tarp fikcijos, dokumentinio ir eksperimentinio kino. Ji gyvena ir dirba Berlyne. Nuo 2011-ųjų menininkė tiria vaizdiniją, susijusią su Bisau Gvinėjos išlaisvinimo judėjimu ir jo pažintinį potencialą, išvystė šį tyrimą į besitęsiantį kolektyvinį projektą Luta ca caba inda (kova dar nesibaigė). Jos bendras darbas kartu su režisieriumi Louis Hendersonu, Saulės akmuo (2018) rodytas Tarptautiniame Kauno kino festivalyje.

 

Shirin Sabahi

Pasiskolintas peizažas, 15’, 2017

Filmo pavadinimas Pasiskolintas peizažas nurodo į shakkei (jap. 借景) – Rytų Azijai būdingą kraštovaizdžio formavimo principą, kai supantis gamtovaizdis integruojamas į sodo kompoziciją. Menininkas Noriyuki Haraguchi (1946 - 2020) nuo 1970-ųjų sukūrė daugybę įvietintų skulptūrų, įgyjančių prasmę dėl menininko rūpestingai parinktos jų vietos aplinkoje. 1977 m. Haraguchi buvo pakviestas instaliuoti savo skulptūros Materija ir protas (Naftos baseinas) kopijos nuolatinėje Teherano Šiuolaikinio meno muziejaus kolekcijos ekspozicijoje. Materija ir protas yra stačiakampio formos plieninis baseinas, sklidinas šviesą atspindinčios naudotos variklio alyvos. Nepaisant menininko intencijų ir muziejaus ketinimų, laikui bėgant lankytojai skulptūrą pavertė mažesnių objektų talpykla – ten meta monetas ir kitus daiktus. Filmas pasakoja apie Haraguchi alyvų baseinų skulptūrų pradžią, jo naudojamas efemeriškas ir pramonines medžiagas, sąveiką su alyvų baseinais Teherane ir kitur, taip pat apie meno, religijos ar kitų tikėjimo sistemų artumą. 

 

Pilna burna, 36’, 2018

Po filmo Pasiskolintas peizažas Shirin Sabahi inicijavo ir organizavo skulptūros Materija ir protas restauravimą kartu su Noriyuki Haraguchi ir Teherano Šiuolaikinio meno muziejumi. Nepaisydami menininko ir muziejaus intencijų, lankytojai pavertė naftos baseiną monetų ir kitų kišeninių objektų indu. Menininkės smalsumas, kas slypi už juodo veidrodinio baseino paviršiaus, davė paspirtį surengti N. Haraguchi vizitą bei baseino restauraciją 2017 m., po keturiasdešimties metų. Pilna burna prasideda gandu apie prastėjančią meno kūrinio būklę ir toliau fiksuoja restauravimo darbus, pašnekesius šalia baseino ir jame rastų objektų bei nuolaužų – taip vertina ir tausoja medžiagišką šios skulptūros savybę būti asmeniškų ir institucinių istorijų talpykla.

Shirin Sabahi (g. 1984 m.) kuria apie ir su judančiais vaizdais. Jos darbuose dažnai semiamasi įkvėpimo iš fizinių vietųm kūryba apima filmus bei jų šalutinius produktus, susietus su architektūra ir artefaktais, jų interpretacija ir įtaka. Jos parodos ir peržiūros surengtos Broad meno muziejuje, Savvy Contemporary galerijoje, Centro Botín (Santanderas), Art Jameel Centre, Edith-Russ-Haus ir Beiruto meno centre. Sh. Sabahi filmas Landing (2018) laimėjo geriausio eksperimentinio filmo apdovanojimą Lisabonos architektūrinių filmų festivalyje. Gyvena Berlyne, kur dalyvauja Berlyno menininkų programoje bei organizuoja PLACES – renginius, kur pašnekovai kviečiami pristatyti savo pasirinktą egzistuojančią (arba ne) vietą.

 

EN

 

Data and Dirt. Matter as a Historical Body

Two film programmes inspired by media researcher, Shannon Mattern’s work Dirt and Data. Code and Clay, invite us to look at matter and natural systems as political, historical and social bearers and means of communication.

The Matter as a Historical Body programme includes films by artists Filipa César and Shirin Sabahi. Although belonging to different contexts, their works discuss materiality and the dimension of time. In Mined Soil, César is reading from and quoting Amílcar Cabral, a Guinean agronomist and liberation fighter who claimed that soil is also a historical body, among other things. Shirin Sabahi’s Borrowed Scenery and Mouthful revolve around the work Matter and Mind by the Japanese artist Noriyuki Haraguchi and the history of its origin as well as its placement at the Tehran Museum of Contemporary Art. Oil is used as an artistic material in Haraguchi’s work –– a still, mirror-like, fixed surface. By initiating a careful restoration of the work, Sabahi unveils its historical depth. In their works, the artists nurture and care for the history of materials through their interventions, raising questions and initiating gestures, exposing the political, institutional and personal layers behind the surface.

Curated by Viktorija Šiaulytė

 

Filipa César

Mined Soil, 34’, 2012-2014

The film essay Mined Soil revisits the work of the Guinean agronomist Amílcar Cabral, from his studies of the erosion of soil in the Portuguese Alentejo region in the 1950s through to his engagement as one of the leaders of the African Liberation Movement. This line of thought intertwines with documentation of an experimental gold mining site, operated today by a Canadian company and located in the same Portuguese area once studied by Cabral. The reading of the essay explores the space, surfaces and textures of the images, proposing past and present definitions of soil as a repository of memory, trace, exploitation, crisis, arsenal, treasure and palimpsest.

Filipa César, born in 1975 in Porto, Portugal, is an artist and filmmaker interested in the fictional aspects of the documentary and the politics and poetics inherent to moving image. Since 2011, César has been looking into the imaginaries of Guinea-Bissau’s Liberation Movement and its cognitive potencies, developing that research into the ongoing collective project Luta ca caba inda (en. The struggle is not over yet). Her work is widely shown in solo and group exhibitions, biennials and festivals. Her joint work with Louis Henderson, Sunstone (2018) has been previously shown at the Kaunas International Film Festival.

 

Shirin Sabahi

Borrowed Scenery, 15’, 2017

Borrowed Scenery (借景 shakkei) is the East Asian principle of integrating the surrounding landscape into the composition of a garden. Since the 1970s, artist Noriyuki Haraguchi (1946—2020) had made a series of in-situ sculptures that aim at acquiring meaning through their thoughtful placement in their surroundings. In 1977, Haraguchi was invited to permanently install an iteration of his sculpture Matter and Mind (Oil Pool) in the atrium of the Tehran Museum of Contemporary Art. Matter and Mind is a rectangular steel basin filled with highly reflective used engine oil. Regardless of the artist’s intentions and those of the host museum, the visitors have, over the years, turned this sculpture into a container for smaller objects by throwing coins and other objects into it. The film follows the genesis of Haraguchi’s oil pool sculptures, his use of ephemeral and industrial materials, the interactions with his oil pools in Tehran and elsewhere and the proximity of art to religion and other belief systems.

 

Mouthful, 36’, 2018

Artist Noriyuki Haraguchi returns to the Tehran Museum of Contemporary Art to restore his sculpture Matter and Mind (Oil Pool) — a rectangular steel tub filled with used engine oil. The artwork is permanently installed at the museum’s atrium since its inauguration in 1977. Since the installation of the oil pool, the museum visitors and perhaps the staff had thrown coins and other pocketable objects into it. Curiosity about what lies under the pool’s black reflective surface eventually led to organizing Haraguchi's visit and the pool's restoration forty years on in 2017. Mouthful starts from a rumor about the cause of the artwork’s deterioration and follows the labor of restoration, the poolside conversations and the dredged-up keepsake, treasuring the material quality of the sculpture as a container of private and institutional histories.

Shirin Sabahi works with and around moving images. Recent exhibitions and screenings include, Broad Art Museum (Michigan 2020), Savvy Contemporary (Berlin 2020), Centro Botin (Santander 2019), Art Jameel Center (Dubai 2019), Edith-Russ-Haus (Oldenburg 2018) and Beirut Art Center (2018). Her film Landing (2018) won the best experimental film award at the Lisbon Architecture Film Festival and the best short film award at the Asolo Art Film Festival (both 2019). She lives in Berlin where she takes part in the Berlin Program for Artists and hosts PLACES — a series of events where speakers are invited to present a place, existing or otherwise.