Šventiniai košmarai situacijų komedijoje „Vestuvių kalba“ vers lieti juoko ašaras

Šiemet niekas jūsų nepakvietė į vestuves? Ne bėda, kviečia prancūzų režisierius Laurent Tirard su savo situacijų komedija „Vestuvių kalba“ iš pernykštės Kanų kino festivalio programos. Šmaikščių dialogų ir nestandartinių kinematografinių sprendimų kupina komedija „Romuvos“ lauko kine startuos rugpjūčio 14 d.

Filmų „Mažylio Nikolia atostogos“ ir „Prancūziška porelė“ režisierius L. Tirard juokiasi iš šventinių stereotipų. Pagrindinis „Vestuvių kalbos“ veikėjas – Adrienas, kurį sesuo pakviečia jį pasakyti kalbą jos tuoktuvėse. Jauno vyro galvoje iškart pradeda suktis vestuviniai košmarai – polka su ragučiais, nesibaigiančios užstalės bei šnekos su tetom ir dėdėm.

Tradiciškai filmų apie vestuves centre atsiduria jaunieji, tačiau L. Tirard koncentruojasi į Adrieną. Jam didžiausią baimę kelia ne pati šventė ir pasiruošimo jai maratonas, o tas momentas, kai reikės užlipti ant scenos ir atsidurti visų dėmesio centre. Ir dar pasakyti kažką gražaus apie svainį – patį nuobodžiausią pasaulyje žmogų. 

O šalia viešojo kalbėjimo baimės pagrindinį herojų kamuoja dar ir nelaiminga meilė. Praėjo jau visas mėnuo, kai Adrieno mergina nusprendė jų santykiuose padaryti pertrauką. Jis pagaliau išdrįsta parašyti jai žinutę, bet negauna jokio atsakymo. Gal šventinio pasiruošimo įkarštyje atsiras ne tik drąsos susitvarkyti su įnoringais giminaičiais, bet ir žengti ryžtingą žingsnį susigrąžinant svajonių merginą?

Priežastis, kodėl iš pažiūros paprasta istorija atsirado Kanų kino festivalio programoje, slypi išradingoje L. Tirard režisūroje. Šventinės situacijos ir santykių su mergina narpliojimas vyksta Adrieno galvoje. Kartu su veikėju žiūrovai svarsto įvairius kelius išspręsti jo problemas ir kartu keliauja per sprendimų – kartais labai išprotėjusių – variantus. 

„Ši istorija nuolat balansuoja tarp absurdo humoro ir melancholijos, tarp realizmo ir poetiškumo ribų. Kad vidinį chaosą Adrieno galvoje perteikčiau kino ekrane, reikėjo iš kūrybiškumo dėžutės ištraukti visas įmanomas kinematografinės kalbos priemones: sugriautą ketvirtąją sieną, kai veikėjai kalba tiesiai su žiūrovais, flashback’us, vidinio balso įvedimą ir kitus triukus“, – apie savo sumanymą pasakoja režisierius. 

Gavęs Kanų kino festivalio ženklelį, filmas tęsė savo kelionę po pasaulio kino festivalius – Romoje, Singapūre ir kitur. Kritikai atkreipė dėmesį į kūrybiškai papasakotą istoriją: „Ši gyva, kupina humoro ir vizualinių atradimų komedija švelniai į dienos šviesą ištraukia mažas porų kasdienio gyvenimo keistenybes“, – filmo apžvalgoje rašė pagrindinis Prancūzijos dienraštis „Le Figaro“.

Filmo anonsas su lietuviškais subtitrais: https://youtu.be/KcBMD5vt9Lw