Ciklas „Kinas kaip terapija“ įgauna naują formą

Lietuvos mokyklose, dienos centruose, globos įstaigose netrukus bus pradėtas taikyti naujas metodas, padėsiantis spręsti vaikų ir paauglių psichologines problemas – kino terapija. Gegužės 20 dieną „Romuvoje“ pristatytas mokymų ciklas, kurio metu 100 su vaikais dirbančių specialistų bus apmokyti naujo metodo ir galės šią praktiką taikyti dirbdami su vaikais.  

Pasak Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės, šis metodas turėtų ženkliai prisidėti prie vaikų psichinės sveikatos gerinimo. Šiuo metu vyraujančios tendencijos kelia nerimą – net 79 proc. paauglių yra ragavę alkoholio, 54 proc. – rūkę, 19 proc. bandę narkotikų. O vaiko teisių gynėjai, pabendravę su kas 20 vaiku šalyje pastebi, kad tikrai dažnas iš jų patiria emocinių sunkumų. Siekiant padėti vaikams spręsti jiems iškylančias problemas svarbu taikyti naujus įtraukius metodus. Vienas iš jų – pasaulyje plintanti kino terapijos metodika.  

„Naujoviškos pagalbos bei ugdymo formos labiau įtraukia šiuolaikinius vaikus ir paauglius, padeda spręsti iškylančius emocinius sunkumus. Tad vaiko teisių gynėjai kartu su partneriais parengė kino terapijos projektą ir planuoja per artimiausią savaitę apmokyti 100 specialistų, dirbančių su vaikais – socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų, psichologų. Tikime, kad tai prisidės prie vaikų psichinės sveikatos gerinimo“, – sako I. Skuodienė.  

Šiandien projektas startavo Kaune, o visą kitą savaitę susitikimai su specialistais vyks Kėdainiuose, Šilalėje, Alytuje, Marijampolėje, Utenoje, Telšiuose. Tikimasi, kad artimiausiu metu projektas iškeliaus ir į kitus Lietuvos miestus. 

Kino terapijos metodą populiarinančio „Romuvos“ kino teatro kultūrinių projektų vadovė Indrė Mikelaitytė sako, kad leistis į kino pasaulį gali būti ne tik įdomu, bet ir labai prasminga, ypač jeigu pasižiūrėję filmą žiūrovai apmąsto tai, ką matė, gilinasi į savo jausmus, aptaria juos su specialistu.  

„Viena iš priežasčių, kodėl filmai vis dažniau randa kelią į terapiją, yra jų universalumas. Paprastai filmas yra patrauklus, ypač jaunam žmogui, tad jis gali tapti ir terapijos forma. Terapijos seansas gali vykti įvairiose erdvėse arba namų aplinkoje, taikomas įvairiose grupėse nepaisant amžiaus, lyties, tautybės ar socialinio statuso“, – teigia I. Mikelaitytė.  

Jai pritaria ir viena iš kino terapijos metodikos kūrėjų, vaiko teisių gynėja Giedrė Starkevičiūtė. Pasak jos, filmų terapija jaunam žmogui gali būti puiki priemonė, padedanti kalbėti apie sudėtingus išgyvenimus, retai liečiamas temas ir puiki platforma reflektuoti savo emocinę būseną.  

„Ši metodika skatins pažvelgti į sunkumus iš perspektyvos, suteiks vilties, padės labiau save pažinti. Ji padės ne tik tiems, kurie nori tiesiog geriau save pažinti, bet ir tiems, kurie susiduria su emociniais sunkumais ir iššūkiais gyvenime“, – sako G. Starkevičiūtė.  

Planuojama, kad jau netrukus 100 su vaikais dirbančių specialistų – psichologų, socialinių darbuotojų, pedagogų – bus pasirengę ir galės pritaikyti naują metodą darbe su vaikais ir paaugliais.  

Kino terapijos gidas buvo parengtas kaip projekto „Įstrigę celiulioide — kinas kaip socialinės integracijos priemonė“ dalis, kuris finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo „Interreg“ V-A Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos lėšų. 

Susipažinti su metodine medžiaga galite čia.

Interreg logotipas

Kino terapijos bukletas