Aktorius Robertas Pattinsonas apie filmą „Gyvenimas aukštybėse“: „tikėjausi, kad žiūrovai į šią istoriją žvelgs su šiek tiek baimės“

Intriguojantis, verčiantis susimąstyti ir apmąstyti mūsų visuomenę bei jos vertybes naujausias režisierės Claire Denis filmas „Gyvenimas aukštybėse“ (High Life, 2018) pasakoja apie kalinius išsiųstus į kosmosą atlikti herojiškos žemės gelbėjimo misijos. Režisierė šioje juostoje pasirinko dirbti su tokiais aktoriais, kaip Robert Pattinson ir Juliette Binoche. „Gyvenimas aukštybėse“ tiek C. Denis, tiek R. Pattinson yra ryškus žingsnis pirmyn. Režisierė pirmą syki imasi mokslinės fantastikos temos, be to tai pirmasis jos filmas anglų kalba. Tuo tarpu R. Pattinson tolsta nuo paauglių dievuko įvaizdžio ir imasi visiškai kitokių vaidmenų, tokių kaip šiame filme.

Dalinamės be galo intymiu ir šiltu režisierės ir aktoriaus pokalbiu skelbtu „The Atlantic“.

David Sims: Kaip judu susipažinote? Kokia jūsų istorija?

Robert Pattinson:  Mes susitikome Los Andžele. Aš buvau matęs daugybę jos filmų ir jau seniai norėjau susitikti. Ir buvau be galo nustebęs, kai sužinojau, kad ji kuria filmą anglų kalba. Kadangi pažinojau filmo „Gyvenimas aukštybėse“ kino kastingo režisierių Des Hamilton priverčiau jį suorganizuoti susitikimą su Claire.

Claire Denis: Labai juokinga situacija. Kai aš darau filmo kastingą, aš noriu, kad kas nors sutiktų, pasakytų „taip“. Tačiau, kai kas nors paklausia „Ar galime susitikti?“, tai gąsdina, nes aš staiga nebežinau, ką sakyti. Aš galvoju, kad galbūt jis nusivils. Galbūt aš nebūsiu tas asmuo, kurio jis tikisi. Galbūt tai, ką jis pamatys mano filme, bus ne tai.

Pattinson: Aš tai jau pastebėjau su keliais kitais režisieriais. Jau esu bandęs susitikti su kita režisiere, kai supratau, kad ji vengia šio susitikimo. Tikriausiai dėl to, kad kaip aktorius esi įpratęs nuolatos girdėti „ne“, todėl galvoji, kad ji nenori susitikti būtent su tavimi. Tačiau vėliau aš išsiaiškinau, kad ši režisierė yra ypač drovi ir labai nerimavo dėl susitikimo su manimi. Kodėl? Juk kai žvelgi iš aktoriaus požiūrio taško, tai suvoki, kad beveik neturi galios. Kai susitinki su kuo nors, nuolatos būni prašančiojo pozicijoje.

Denis: Manau, dėl to, kad man šis vaidmenų pasiskirstymas, kai režisierius renkasi, o aktorius prašo, atrodo labai dirbtinis. Aš taip pat esu prašytojos vaidmenyje, kai galvoju apie filmą. Aš nesu dievas. Aš baiminuosi, kad aš išduosiu ką nors ar, kad paprašysiu ko nors prisidėti prie filmo ir išduosiu to žmogaus lūkesčius. Aš neturiu jokios galios.

Pattinson: Claire, man kilo vienas klausimas, kaip vyko „Gyvenimas aukštybėse“ kūrimo procesas? Aš pamenu, kad tai buvo sudėtinga.

Denis: Kai aš pradėjau rašyti scenarijų, aš norėjau sodo ir pirmoji scena buvo sode. Ir tada galėjai išgirsti kūdikio verksmą ir tik judėdamas link kūdikio galėjai suprasti, kad sodas yra kažkokioje keistoje vietoje. Nebūtinai erdvėlaivyje, bet kažkur, kur neįprasta.

Kai, dirbdama su vienu astrofiziku Aurélien Barrau, sužinojau, kad erdvėlaivio forma nebūtinai turi būti aerodinaminė, aš buvau priblokšta. Tai tada gali būti bet kokia forma? Ir jis man atsakė, kad taip, kad tai gali būti dėžė, kad ir batų dėžė. Ir aš nusprendžiau, kad tegul būna batų dėžė. Aš įsivaizdavau, kad pats laivas turi būti labai paprastas. Kaip kalėjimas. Primityvus. Tie žmonės yra kaliniai. Jiems net neleidžiama skristi įmantriu elegantišku erdvėlaiviu.

Pattinson: Aš bandau suvokti, iš kur atėjo pradinė idėja. Ar tau kilo mintis „Sukuriam filmą apie kosmosą“ ar tiesiog atsitiktinai šovė kažkas į galvą?

Denis: Aš niekada nemąsčiau, kad tai bus filmas apie kosmosą. Norėjau sukurti filmą apie vyrą, kuris yra visiškai vienas, tik su kūdikiu. Svarbiausia man buvo emocinė būsena, kai susitinka du žmonės, kaip Monte, kai jis atidaro inkubatorių ir pažvelgia į kūdikį. Tai kažkas tokio, ko jis nesitikėjo pajausti niekada. Tokią meilę.

Sims: Ką jūs pastebėjote Roberte prieš pradėdama su juo dirbti? Koks buvo jūsų įspūdis?

Denis: Žiūrėdama jo filmus niekada nemačiau tik veikėjo. Aš visada įžvelgdavau kažką kitą, tą, kuriam norisi pasakyti „Labas, kaip tu?“. Man svarbu, kad žmogus turi sielą, kuri matoma ir filme.

Pattinson: Pamenu, kai kūrėme filmą „Gyvenimas aukštybėse“ man patiko, kad mano veikėjas Monte atrodo pavojingas. Galvojau, kad žiūrovai į šią istoriją žvelgs su šiek tiek baimės. Štai čia kažkoks nestabilus vyrukas, visi mirę ir jis vienas su dukra. Aš tikrai maniau, kad tai bus filmo branduolys.

Denis: Kai ši miega ir tu pažvelgi į ją ir sakai „Aš galėjau tave nužudyti arba nusižudyti pats“.

Pattinson: Ir kai ji užauga 14 metų, staiga kaip ir suaugusi, kai jau pasiekusi tokį amžių, kada tiksliai žino, ko nori, staiga viskas tampa visai kitaip. Ir tiesiog nebegali viso to pakelti.

Denis: „Aš čia turiu viską, ko man reikia“. Kai ji tai pasako, aš išsigąstu.

Pattinson: Tai priverčia išsigąsti ir Monte. Šiek tiek.

Denis: O taip, jei jau aš bijau, tai jis irgi bijo. Todėl, kad aš esu šiek tiek jis. Tau tenka būti Monte tam tikra prasme, kai kuri filmą. Kitaip jį kurti paprasčiausiai nuobodu.