Šiandien prasidedančiame Kauno kino festivalyje – filmai iš Čilės, Kanados ir Bisau Gvinėjos

Šiandien, lapkričio 30 d. prasidedantis Tarptautinis Kauno kino festivalis artėjantį savaitgalį kviečia išvysti naujausią kultinio prancūzų režisiriaus Bruno Dumont filmą „Žanetė”, susitikti su kino režisieriais iraniečiu Alireza Khatami ir kanadiečiu Isiah Medina bei dalyvauti į Kauną sugrįžtančioje kino šventėje.

Gruodžio 2 d. 18 valandą „Romuvos“ kino centre su žiūrovais susitiks festivalio atidarymo filmo „Užmaršties eilės“ (angl. „Oblivion Verses”, 2017) režisierius Alireza Khatami. Irane gimęs režisierius į kiną žvelgia kaip į būdą sujungti žmones anapus kalbos ribų. Khatami Irane dirbo su gerai Tarptautinio Kauno kino festivalio žiūrovams pažįstamu režisieriumi Asgharas Farhadi. Venecijos kino festivalio žiuri šiemet sužavėjusios „Užmaršties eilės“ kino kritiko Jonathano Romney buvo lygintos su filosofiškojo Irano kino režisieriaus Abbaso Kiarostami filmu „Ir vėjas mus neš tolyn”.

Kanados avangardinio kino vunderkindu vadinamas Isiah Medina kauniečiams pristatys filmą „88:88” (2015), sužibėjusį Tarptautiniame Lokarno festivalyje ir prestižinėje Tarptautinio Toronto kino festivalio programoje „Wavelenghts“. Anot Britų kino instituto leidžiamo kino žurnalo „Sight and Sound“ autoriaus Adam Cooko, , šis filmas – tai patirtis, kurią sunku nusakyti žodžiais. Cookas teigia, kad Medinos režisūrinis stilius primena vėlyvąjį Jean-Luc Godardą. Medinos filmas žvelgia į jo aplinkos žmones Vinipege – besijuokiančius, vargstančius skurde, mylinčius, žaidžiančius, ir, visų svarbiausia, gyvenančius. Gruodžio 3 dieną, 16 valandą „Romuvos“ kino salėje vyksiančiame susitikime su Kauno kino festivalio žiūrovais režisierius kalbėsis laiką bei būtį, apie kino politiškumą, kino ir filosofijos sąsajas.

Atminties ir laiko tematiką tęsia portugalų režisierės bei menininkės Filipos César ilgametražis debiutas „Kino archeologija“ (angl. „Spell Reel”, 2017) – unikalus žvilgsnis į kertinį laikotarpį Bisau Gvinėjos istorijoje, nagrinėjantis kino vaidmenį formuojant šios Vakarų Afrikos valstybės politinį kontekstą bei nacionalinę tapatybę. Šis filmas – tai 2011 metais kartu su režisierėmis Sana na N’Hada ir Flora Gomes pradėto kinotyrinio bei kino archyvo skaitmeninimo projekto dalis. Gomes ir na N‘Hada 1963 – 1974 metais fiksavo Bisau Gvinėjos išsilaisvinimo iš Portugalijos kolonizacijos kovas. Ilgus metus šis kino paveldas nyko. César pastangomis Berlyne suskaitmeninus šią unikalią medžiagą, trys režisierės keliavo po vietoves, kur buvo nufilmuoti šie dabar jau archyviniai kadrai ir pirmąkart rodė šiuos vaizdus žiūrovams. „Kino archeologija“ – tai praeities ir dabarties, asmeninių, politinių ir nacionalinių kontekstų sankirta.

Filmo seansą gruodžio 2 dieną, 14 valandą laikinojoje "Romuvos" kino salėje pristatys VDU istorikė doktorantė Ina Vaisiūnaitė-Ėmužienė, tyrinėjanti lietuvių audiovizualinę žiniasklaidą. Istorikė dalinsis įžvalgomis apie archyvinės medžiagos skaitmeninimą, ryšį tarp kino ir nacionalinės atminties bei žmonių.